čiulpas

čiul̃pas sm. (4) 1. žr. čiulpai: Pažiūrėk, kaule yra čiul̃pas – iškrapštyk ir suvalgyk Kp. 2. žindukas: Duonos šmotelį suvyniojo į skudurą ir padarė savo vaikuo čiul̃pą Žgč. Vaikui įdėjo čiul̃pą į burną, ir jis nurimo Skr. Įduok vaikuo čiul̃pą ir bėk pri darbo Up. Vaikui nuraminti duoda čiulpelį žįsti rš. 3. rankomis susisukta cigaretė, suktinė: Susisukau gerą čiul̃pą Ll. Čiul̃pą vis trauki ir trauki Ll.